Turėk laisvę rinktis

2014 metų pavasarį Lietuvos Respublikos finansų ministerija pradėjo svarstyti Lietuvos Banko pasiūlytas naujas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Jos ženkliai apribos Lietuvos piliečių galimybes pasiskolinti bei sukels ilgalaikes žalingas pasekmes vartojimo paskolų rinkai ir visuomenei.

Tai lemtų du pagrindiniai Lietuvos Banko siūlomi apribojimai:

• Numatyti ne didesnę nei 50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN);
• Numatyti 2 dienų „nusiraminimo laikotarpį“ nuo paskolos paraiškos gavimo iki jos išdavimo, kurio dėka Lietuvos piliečiai paskolos turės laukti mažiausiai 48 valandas.

LVLKA nuomone šie apribojimai yra žalingi, nes:

Daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos piliečių praras galimybę greitai ir skaidriai pasiskolinti nedideles sumas iki 1000 litų. LVLKA atlikti skaičiavimai rodo, kad pritarus Lietuvos banko siūlomam BVKKMN ribojimui, už savikainą būtų galima išduoti tik didesnius kaip 1000 Lt kreditus ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.

Virš 200 tūkst. Lietuvos piliečių turės skolintis iki 2,5 karto daugiau, nei jiems realiai reikia. Žmonėms, kurie skolinasi iki 400 litų, netekus galimybės pasiskolinti kelių šimtų litų, jie bus priversti skolintis 1000 litų arba daugiau. Tokiu atveju didės rizika, jog tokie klientai sunkiau vykdys savo įsipareigojimus ir tai turės neigiamų socialinių pasekmių.

Dauguma smulkių ir vidutinių dydžio vartojimo kreditų gavėjų bankrutuotų. Neturėdami galimybės vykdyti savo veiklos, mažieji paskolų teikėjai būtų priversti užverti duris bei atleisti darbuotojus. LVLKA skaičiavimu, toks žingsnis valstybei reikštų milijonus nesumokėtų mokesčių ir nemažai bedarbių, kuriems reikėtų mokėti nedarbo išmokas.

LVLKA neatmeta tikimybės, kad netekę galimybės greitai ir skaidriai pasiskolinti, žmonės pinigų pradėtų ieškoti šešėlyje.

2013 m. pabaigoje LVLKA užsakymu nepriklausomos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Sprinter tyrimai“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, jog Lietuvos gyventojai nepalaiko siūlomų apribojimų:
43 proc. lietuvių mano, kad minimalus 2 dienų terminas nuo paskolos paraiškos iki jos išdavimo yra nereikalingas. Tokiam terminui pritaria vos 33 proc. respondentų.

Net 67 proc. lietuvių nurodė, jog jiems yra svarbu, kad paskola būtų išduota greitai. Priešingos nuomonės laikėsi vos 14 proc. respondentų. Kitaip tariant, Lietuvos banko siūlomą „nusiraminimo laikotarpį“ palaiko kiek daugiau, nei vienas iš dešimties žmonių, kuriems šis apribojimas būtų taikomas.

60 proc. respondentų nurodė, jog rinkoje turi būti kuo daugiau paskolų teikėjų. Priešingos nuomonės laikėsi 23 proc. lietuvių. Akivaizdu, kad iš vartojimo finansavimo rinkos pasitraukus smulkaus ir vidutinio termino paskolų teikėjams, žmonės prarastų galimybę pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius skolintojus.

LVLKA nariai tiki, jog didesnė pasirinkimo laisvė besiskolinantiems ir bereikalingų apribojimų atsisakymas leidžia vartojimo finansavimo rinkos dalyviams tobulėti ir siūlyti vis mažesnes paskolų kainas vartotojams. Skaidriai veikiančios vartojimo finansavimo bendrovės mažina šešėlinės ekonomikos mastus, kuria naujas darbo vietas ir garantuoja valstybės biudžeto įplaukas.
Naujienlaiškių prenumerata
Asociacijos nariai
Provident General financing Creditinfo Lietuva Moment credit Credit24
Kopijuoti draudžiama © LVLKA 2010. Visos teisės saugomos.
Tel.: +370 659 33875
El. paštas: info@lvlka.lt