"Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija" (LVLKA) –

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) nariai, taikydami asociacijos ir „Eurofinas“ patvirtintą atsakingo skolinimo politiką, keičia Lietuvos rinkos stereotipus, jog nebankinės vartojimo paskolos dalinamos visiems. Patvirtintais LVLKA duomenimis, šių metį pirmajį pusmetį tik pusei besikreipiančiųjų vartojimo kreditai buvo suteikti.

Naujausiais duomenimis, LVLKA narės per šių metų pirmąjį pusmetį vartojimo kreditus ar lizingo paslaugas suteikė vos 52 proc. visų besikreipusių vartotojų, tai beveik 11 proc. mažiau nei atitinkamu periodu 2010 metais (62,6 proc.).  

„Kruopštus kliento įvertinimas siekiant, kad jis neprisiimtų įsipareigojimų, kurių vėliau negalės įvykdyti, mūsų bendrovėse sumažino santykį tarp besikreipiančių ir vartotojų, kuriems kreditas suteiktas“, - teigia asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.

Pasak LVLKA vadovo, pastebima tendencija, kad žmonės nebesiskolina didžiausių įmanomų sumų. Vartotojai pasveria savo galimybes kelis sykius ir pasirenka tiek, kiek jam tikrai reikia. Niekas nebeima kredito todėl jis yra suteikiamas, žmonės po truputį išmoksta skaičiuot ir planuotis, todėl ir paskolas atiduoti laiku tampa lengviau.

LVLKA 2010 m. negalutiniais duomenimis, praėjusiais metais tik apie 3,2 proc. LVLKA vienijamų bendrovių klientų vėlavo gržinti paskolą 90 ir daugiau dienų ir kas ketvirtį vėluojančių gražinti paskolas vartotojų vis mažėjo.

Patvirtintais duomenimis 2010 m. pirmą ketvirtį šis procentas buvo – 4,15 proc., pusmetį – 3,05 proc. trečią ketvirtį, jau 2,61 proc., o paskutinį ketvirtį –  2,89 proc. Tokias paskolas, pasak asociacijos vadovo, galima vadinti probleminėmis, tačiau kiti beveik 97 proc. klientų laikosi įsipareigojimų ir įmokas sumoka laiku arba nevėluodami daugiau nei 90 dienų.

Pasak P.Gerulio, tokia blogų paskolų kiekio mažėjimo tendencija išlieka ir šiemet ir planuojama, kad blogų ar vėluojančių paskolų 2011 metais, pirmą pusmetį bus mažiau, nei analogišką praėjusių metų pusmetį, kuomet jis siekė apie 3 proc.

Pokyčiai atskiruose rinkos segmentuose

Atskiruose šios rinkos – smulkių, vidutinių ir didelių paskolų – segmentuose vyrauja skirtingos tendencijos. Pasak smulkių kreditų rinkos lyderės „Moment Credit“ vadovo Viktoro Milkevičiaus, šiemet pirmo pusmečio duomenimis paskolos suteiktos 54 proc. besikreipusių vartotojų. Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu tai yra beveik 11 proc. mažiau (64,7 proc.), tačiau efektyvus mokumo vertinimas, gerėjantys ekonomikos rodikliai, stabilizavęsi nedarbo lygis ir vidutinė alga įtakojo tai, kad nors paskolų išduota daugiau, vėluojančių jas gražinti virš 90 dienų vartotojų šiemet sumažėjo 3 kartus nuo 4,22 proc. iki 1,4 proc. (smulkių paskolų segmente).

Vartotojai šalyje pradeda skirstyti kredito davėjus pagal poreikį. Dėl ilgalaikės rinkos dalyvių reklamos ir nuolatinio informavimo apie tai, kad nedidelę sumą galima pasiskolinti ne tik iš draugo ar pažįstamo, mažų kreditų paslauga populiarėja ir įsitvirtina vartojimo paskolų rinkoje kaip specializuota rūšis.

Kita mažesnių kreditų populiarėjimo priežastis – tai įstatymu numatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri nuo balandžio 1-osios taikoma  visiems kredito davėjams. Pasak V. Milkevičiaus, tai ypač įtakojo mažesnių kreditų kainos sumažėjimą. „Kainos sumažinimas teigiamai veikia gyventojų nuomonę apie šią verslo sritį bei skatina konkurencingumą“, - teigia pašnekovas.

Pasak vidutinio dydžio kreditų rinkos lyderės „Credit24“ vadovo Augusto Štaro, pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė jų klientų paskolos suma, lyginant su praėjusių metų pirmo pusmečio vidurkiu, yra sumažėjusi šimtu litų iki 1125 Lt. „Panašu, kad ši tendencija išsilaikys ir antrąjį pusmetį – vartotojai skolinsis mažesnes sumas“ – teigia A.Štaras.

Pasak jo, šiemet paskolos yra suteikiamos vidutiniškai 62% besikreipiančių asmenų, o tai yra 5 procentiniais punktais daugiau negu 2010 metų pirmąjį pusmetį. Šis rodiklis rodo, jog daugėja žmonių, turinčių stabilesnes pajamas, o atsakingo skolinimo politika ir bendras supratimas apie savo galimybes vartotojus skatina skolintis tik tiek, kiek reikia.

Tuo tarpu didesnių sumų vartojimo kreditus žmonės pradėjo imti drąsiau, rodo  vartojimo lizingo ir didesnių kreditų rinkos lyderės „General Financing“ statistika. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, šiuo metu pirkdami išsimokėtinai žmonės skolinasi vidutiniškai 1123 litus, t. y. beveik 150 litų daugiau nei 2010 metų pirmąjį pusmetį, imdami vartojimo kreditus – vidutiniškai 2 100 litų, t.y. 330 litų daugiau nei tai darė praėjusiais metais. „Nors klientai labai dažnai neišnaudoja galimybės pasiskolinti maksimalios leidžiamos sumos, tačiau ima didesnius kreditus ir tai daro drąsiau nei praėjusiais metais, nes didėjantis stabilumas šalies rinkoje ir mažėjanti baimė netekti darbo ar nerasti naujo, kelia jų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis“, – teigia K. Balakinas.

2011 metų pirmąjį pusmetį vartojimo lizingo paslaugas ir kreditus iki 40 tūkst. litų „General Financing“ suteikdavo beveik kas aštuntam besikreipiančiam dėl paskolos asmeniui. „Didėjantis klientų, kuriems suteikiami kreditai, skaičius rodo, kad šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja bei auga jų galimybės skolintis savo didėjantiems poreikiams“, - sako K. Balakinas.  

Atsakingas skolinimas dominuoja

LVLKA narės, pasak asociacijos vadovo, yra atskirų rinkos segmentų lyderės, todėl reikėtų pabrėžti, kad atsakingas skolinimas rinkoje yra dominuojantis, o ne atsitiktinis faktorius

Atsakingu skolinimu besiremiančios LVLKA vienijamos įmonės vertina ne tik kliento pajamas, bet ir jo finansinius įsipareigojimus, konsultuoja iškilusiais klausimais, patikrina kredito istoriją, numato galimas rinkos tendencijas ir siekia, kad paskolą ar lizingo paslaugą gaunantis asmuo neprisiimtų įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti.

Pasak P. Gerulio, LVLKA narės, įgyvendindamos atsakingo skolinimo principus, ir toliau sieks mažinti blogų bei vėluojančių paskolų dalį bei kviečia vienytis visus rinkos dalyvius, kurie siekia sukurti atsakingu skolinimu paremtą skaidrią rinką.

LVLKA taikomos skolinimo politikos taisyklės yra suderintos su ES finansinių paslaugų asociacijas vienijančios organizacijos „Eurofinas“ specialistais, kurios narė yra ir Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija.

Apie LVLKA:

LVLKA, anksčiau besivadinusiai Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA), priklauso Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonės, kurioms priklauso šalyje žinomi prekių ženklai „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“. Asociacijos nariai Lietuvoje aptarnauja virš 235 tūkst. klientų.

Asociacijos pavadinimas pakeistas siekiant aiškumo ir geresnio asociacijos veiklos sričių apibrėžtumo, taip pat siekiant asociacijos narių pagrindinę veiklą – vartojimo lizingo ir kreditų teikimą – atsieti nuo greitųjų kreditų rinkos.

LVLKA partneris yra „Creditinfo Lietuva“. „Creditinfo Lietuva“ teikia mokumo vertinimo, kredito rizikos valdymo audito paslaugas bei administruoja skolininkų administravimo informacinę sistemą SAIS ir kreditų biurą „Infobankas“. SAIS ir kreditų biuras – informacinės sistemos, kuriomis besinaudojantys asociacijos nariai ir Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos gali keistis informacija apie asmenų turimus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Tai leidžia asmeniui suteikti tik tokį kreditą, kurį jis yra pajėgus grąžinti, ir užtikrina atsakingą kreditavimą.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA), 2010 m. birželį prisijungė prie Europos finansų asociacijų susivienijimo „Eurofinas“. „Eurofinas“ – organizacija, skirta skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi tarp vartojimo lizingą ir kreditus teikiančias finansų įstaigas vienijančių Europos organizacijų, atstovauti jų interesus Europos bei kitose tarptautinėse institucijose.

Daugiau informacijos: